- pūrininkas
- pū́rininkas, -ė smob. (1) Šd kas turi žemės tik pūrui pasėti; samdinys, kuriam šeimininkas pasėdavo pūrą linų: Gale lauko buvo pūrinyko trobelė Ppl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pūrninkas — ( nykas), ė smob. (1) žr. pūrininkas: Pūrnykų linus gaspadorius nuraudavo Brž … Dictionary of the Lithuanian Language